Song of Solomon 6
1 [Choras:] Kur nuėjo tavo mylimasis, o gražiausioji iš moterų? Kuriuo keliu pasuko tavo mylimasis, kad galėtume jo ieškoti kartu su tavimi?
2 [Ji:] Mano mylimasis nusileido į savo sodą, prie kvapiųjų augalų lysvių, ganyti kaimenės soduose ir pasiskinti lelijų.
3 Aš – mano mylimojo, o mano mylimasis – mano. Jis ganosi tarp lelijų.
4 [Jis:] Mano meile, tu graži kaip Tirca, daili kaip Jeruzalė, pagarbią baimę kelianti kaip pulkas su vėliavomis.
5 Nugręžk savo akis nuo manęs, nes jos mane gniuždo! Tavo garbanos plasta tarsi kaimenė ožkų, besileidžiančių žemyn Gileado šlaitais.
6 Tavo dantys kaip kaimenė avių, lipančių iš maudyklos. Kiekviena jų turi po dvynę, nė vienos nėra vienišos.
7 Tavo skruostai kaip dvi granato pusės, slepiamos šydo.
8 Šešiasdešimt karalienių, aštuoniasdešimt sugulovių ir merginų be skaičiaus.
9 Tik viena ji – mano balandė, mano tobuloji, tik viena ji – motinos numylėtinė, džiaugsmas tos, kuri ją pagimdė. Merginos matė ją ir gyrė; ir karalienės, ir sugulovės kėlė ją į padanges.
10 [Choras:] Kas yra ta, kuri sušvinta tarsi aušra, graži kaip mėnulis, šviesi tartum saulė, pagarbią baimę kelianti kaip pulkas su vėliavomis?
11 [Ji:] Nusileidau į riešutmedžių giraitę slėnio žiedų pamatyti, pažiūrėti, ar vynmedžiai jau išsprogę, ar granatmedžiai jau pražydę.
12 Nė nepajutau, kaip mano troškimas įkėlė mane į vežimą šalia mano didžiūno.